Biurokratija: sistema, kuri veikia prieš tave
Eini į savivaldybę su vienu klausimu. Išeini po trijų valandų su penkiais naujais klausimais ir sąrašu dokumentų, kurių niekas iš anksto nepaminėjo. Skamba pažįstamai? Taip, nes tai ne išimtis – tai sistema. Ir ji veikia lygiai taip pat dešimtmečius.
Lietuvos valdžia mėgsta kalbėti apie skaitmeninę transformaciją, e. valdžios sprendimus ir „vieno langelio” principus. Tačiau realybė – visiškai kitokia. Štai kodėl.
1. Kiekviena institucija gyvena savo pasaulyje
Registrų centras nežino, ką daro Sodra. Sodra nežino, ką daro VMI. VMI nežino, ką daro savivaldybė. Ir visi kartu jie tikrai nežino, ką daro tu. Duomenų bazės nesikalbančios tarpusavyje – tai ne techninė problema, tai politinis pasirinkimas, kurį kažkas padarė ir niekas nepakeitė.
2. Taisyklės rašomos taisyklėms, ne žmonėms
Pabandyk perskaityti bet kurį Lietuvos teisės aktą be teisinio išsilavinimo. Geriausia linkėti sėkmės. Įstatymai ir procedūros dažnai kuriami taip, kad atitiktų kitas taisykles – ne tam, kad žmogus suprastų, ko iš jo norima. Rezultatas? Klaidos, baudos ir eilės pas specialistus, kurie „padeda” susitvarkyti su tuo, ką turėtum susitvarkyti pats.
3. Atsakomybė paskirstyta taip, kad jos nėra
Kai kažkas neveikia, niekas nėra kaltas. Ministerija sako – tai savivaldybė. Savivaldybė sako – tai įstatymas. Įstatymas sako – tai kita institucija. Šis atsakomybės karuselis sukasi puikiai ir be jokio papildomo finansavimo.
4. Skaitmenizacija – tik fasadas
Taip, yra elektroniniai parašai. Yra e. valdžios portalas. Yra apps. Bet dažnai tai tik skaitmeninė senų procesų kopija – su visais tais pačiais žingsniais, tik ekrane. Tikra transformacija reiškia pergalvoti procesą nuo nulio, o ne perkelti popierių į PDF formatą.
5. Darbuotojai nėra motyvuoti keistis
Tai nėra ataka prieš valstybės tarnautojus kaip žmones. Bet sistema, kurioje nėra aiškių paskatų dirbti geriau, kurioje iniciatyva dažniau baudžiama nei skatinama, ir kurioje atlyginimas nepriklauso nuo paslaugos kokybės – tokia sistema gamina stagnaciją. Automatiškai.
6. Piliečio laikas neturi vertės
Kai institucija prašo tavęs atvykti asmeniškai, nors viskas galėtų būti išspręsta el. paštu – ji sako tau: mano patogumas svarbesnis už tavo laiką. Kai terminas „iki 30 darbo dienų” yra norma, o ne išimtis – tai ne administracinė būtinybė, tai kultūra. Ir ji keičiasi labai lėtai.
7. Politinė valia baigiasi po rinkimų
Kiekviena nauja valdžia ateina su reformų pažadais. Biurokratija mažės. Procesai supaprastės. Ir tada prasideda realus darbas – lobistai, institucijų interesai, koalicijų kompromisai. Reformos susitraukia iki komunikacijos kampanijų, o sistema lieka tokia pati.
Kol sistema nesikeičia, keičiasi tik tavo kantrybė
Visos šios problemos nėra naujos. Apie jas kalbama, rašoma, konferencijose pristatoma. Tačiau kalbėjimas apie problemą ir jos sprendimas – skirtingi dalykai, kuriuos Lietuvos valdžia vis dar painioja.
Tikras pokytis reikalauja ne naujų strategijų dokumentų, o sprendimų, kurie sukelia diskomfortą – institucijoms, ne piliečiams. Kol to nėra, kiekvienas iš mūsų toliau stovės eilėje su dokumentu, kurio niekas nepaminėjo, ir lauks, kol sistema malonės pastebėti, kad mes čia.
O sistema – lauks, kol mes nustosime klausti.