Popierius valdė pasaulį – ir vis dar valdo
Kas nors iš jūsų bandė gauti leidimą statyti terasą prie namo? Arba įregistruoti nedidelę įmonę? Jei taip – žinote tą jausmą, kai po trečio vizito į skirtingas institucijas pradedi galvoti, kad sistema tiesiog sukurta tam, kad žmogus pasiduotų. Lietuva per pastaruosius dešimtmečius nuėjo ilgą kelią skaitmeninimo link, bet biurokratija – tai ne tik formos ir antspaudai. Tai mąstysena, kuri keičiasi daug lėčiau nei svetainių dizainai.
Kur sistema veikia – ir tai nėra fikcija
Teisingumas reikalauja pripažinti: kai kurios Lietuvos institucijos tikrai pasistūmėjo į priekį. „Rekvizitai.lt”, „Registrų centras”, „Sodra” – šios platformos leidžia daugybę dalykų sutvarkyti nesikėlus nuo kėdės. Įmonės įregistravimas elektroniniu būdu užtrunka valandas, o ne savaites. Nekilnojamojo turto sandoriai per elektroninį notarą – realybė, ne ateities vizija.
Vienas verslininkas iš Kauno pasakojo, kad 2023 metais UAB įregistravo per porą valandų, sėdėdamas virtuvėje su kava rankoje. Prieš dešimt metų tas pats procesas reikalavo kelių vizitų, eilių ir nervų. Tai – realus pokytis, kurį verta įvertinti.
Kur sistema suklumpa – ir tai irgi nėra fikcija
Bet tada ateina kiti atvejai. Statybos leidimai savivaldybėse – klasika. Vilniaus gyventojai gerai žino: net ir turėdamas visus dokumentus, gali laukti mėnesius, nes vienas referentas atostogauja, kitas „dar peržiūri”, o trečias nori papildomo plano kopijos, nors originalo jau pateikei du kartus.
Arba štai socialinės paramos sistema. Žmonės, kuriems pagalba reikalinga labiausiai – dažnai vyresni, mažiau technologiškai raštingi – turi naršyti tarp skirtingų institucijų: savivaldybės, „Sodros”, Užimtumo tarnybos. Kiekviena turi savo sistemas, savo reikalavimus, savo darbo laiką. Ir niekas iš jų oficialiai „nekaltas” dėl to, kad žmogus krenta tarp jų visų.
Praktiniai dalykai, kurie iš tikrųjų padeda
Jei jau tenka susidurti su institucijomis, keletas dalykų, kurie realiai veikia:
- Visada rašykite, ne tik kalbėkite. Žodinis pokalbis su valdininku neegzistuoja oficialiai. El. laiškas ar prašymas per „Elektroninių valdžios vartų” sistemą – egzistuoja, ir į jį privalo atsakyti per nustatytą terminą.
- Žinokite terminus. Pagal Viešojo administravimo įstatymą institucija privalo atsakyti per 20 darbo dienų. Jei neatsakė – galite skųstis, ir tai veikia.
- Seimo kontrolieriai – ne dekoracija. Daugelis žmonių nežino, kad Seimo kontrolierių įstaiga nagrinėja skundus dėl valdžios institucijų neveikimo ar piktnaudžiavimo. Nemokamai. Ir kartais labai efektyviai.
- „Vieno langelio” principas – reikalaukite jo. Teisiškai daugelis institucijų privalo pačios surinkti reikiamus dokumentus iš kitų institucijų. Jei prašo, kad jūs bėgiotumėte – klauskite, kodėl jos to nedaro pačios.
Tarp to, kas yra, ir to, kas turėtų būti
Lietuvos biurokratija – tai ne monolitas. Ji yra nevienalytė: vienoje ministerijoje dirba žmonės, kurie tikrai nori padėti ir ieško sprendimų, kitoje – sistema sukurta taip, kad atsakomybė visada būtų kažkur kitur. Problema dažnai ne pikta valia, o tai, kad institucijos optimizuotos savo patogumui, ne piliečio.
Pokyčiai vyksta – lėtai, nelyginai, bet vyksta. Ir kol sistema tobulėja, pilietis, kuris žino savo teises ir moka jomis naudotis, turi nepalyginamai daugiau galių nei tas, kuris tiesiog stovi eilėje ir tyli. Biurokratija nemėgsta užduodamų klausimų – tai, beje, viena iš nedaugelio jos silpnybių, kuria verta naudotis.