Kaip Lietuvos valstybės institucijos naudoja dirbtinį intelektą: realūs pavyzdžiai, kurie keičia viešąjį sektorių jau dabar

Valstybė ir algoritmai – skamba keistai, bet veikia

Dar prieš kelerius metus mintis, kad Lietuvos valstybinės institucijos rimtai žais su dirbtiniu intelektu, atrodė kaip gražus, bet tolimas sapnas. Biurokratija, popieriai, eilės – ir staiga AI? Bet štai kas įdomu: tai jau vyksta. Ne kažkur ateityje, o dabar, konkrečiuose kabinetuose ir sistemose, kurios kasdien liečia mūsų gyvenimus.

VMI ir mokesčių administratoriai, kurie nemiegoja

Valstybinė mokesčių inspekcija turbūt yra vienas ryškiausių pavyzdžių. VMI jau keletą metų naudoja rizikos vertinimo modelius, paremtus mašininiu mokymusi, kad identifikuotų galimus mokesčių vengimo atvejus. Sistema analizuoja didžiulius duomenų kiekius – sandorius, deklaracijas, verslo ryšius – ir išskiria tuos atvejus, kurie verta atidžiau pažiūrėti. Tai nereiškia, kad robotas nusprendžia, kas kaltas. Bet tai reiškia, kad inspektoriai savo laiką skiria ten, kur tikrai yra prasmės ieškoti.

Rezultatas? Efektyvesnis mokesčių surinkimas ir mažiau bereikalingo krūvio tiems verslininkams, kurių finansai tvarkingi. Tai vadinama tikslingesniu administravimu, ir tai tikrai veikia.

Teismai ir dokumentų lavina

Lietuvos teismų sistema susiduria su iššūkiu, kurį pažįsta kiekvienas, kas bent kartą bandė perskaityti teismo sprendimą – dokumentų yra labai daug. Nacionalinė teismų administracija eksperimentuoja su tekstų analizės įrankiais, kurie padeda struktūrizuoti ir klasifikuoti bylas, ieškoti precedentų, automatiškai apdoroti tam tikrus procesinius dokumentus.

Tai ne tas atvejis, kur AI sprendžia, kas teisus. Bet kai teisėjas per dieną turi peržiūrėti dešimtis bylų, bet kokia pagalba surūšiuojant informaciją yra tikras proveržis.

„Sodra” ir personalizuotos paslaugos

„Sodra” aktyviai dirba su duomenų analizės sprendimais, kad geriau prognozuotų pensijų fondų poreikius, aptiktų galimas išmokų sukčiavimo schemas ir – kas labai svarbu – pasiūlytų žmonėms aktualią informaciją tinkamu metu. Jei artėja momentas, kai verta susimąstyti apie kaupimą ar išmokas, sistema gali tai pastebėti anksčiau nei pats žmogus.

Skamba šiek tiek kaip „Sodra” žino apie tave viską”? Galbūt. Bet kol tai naudojama tam, kad žmogus gautų teisingą išmoką laiku – sunku prieštarauti.

Policija ir nusikalstamumo prevencija

Lietuvos policija tyrinėja galimybes naudoti prognozavimo modelius, kurie padėtų numatyti, kur ir kada tikėtini tam tikri nusikaltimai. Tai dar ankstyvos stadijos eksperimentai, bet kryptis aiški – ne reaguoti po fakto, o būti ten, kur reikia, iš anksto.

Čia, žinoma, kyla ir etikos klausimai. Prognozavimas pagal statistinius modelius gali netyčia diskriminuoti tam tikras vietoves ar grupes. Tai rimta diskusija, ir gerai, kad ji vyksta lygiagrečiai su technologijų diegimu.

Tai tik pradžia – ir tai yra puiku

Žiūrint į visą šį vaizdą, norisi šypsotis. Ne todėl, kad viskas tobula – tikrai ne. Yra ir techninių kliūčių, ir biurokratinio atsparumo naujovėms, ir pagrįstų klausimų apie privatumą bei skaidrumą. Bet faktas, kad Lietuvos institucijos nebijo bandyti, eksperimentuoti ir mokytis – tai tikrai džiugina. Viešasis sektorius keičiasi lėčiau nei privatus, bet keičiasi. Ir kai algoritmas padeda mokesčių inspektoriui dirbti protingiau, teisėjui – greičiau, o pensininkas gauna savo išmoką be klaidų – tai nėra abstrakti technologijų revoliucija. Tai tiesiog geriau veikianti valstybė. O to gi ir norime.

Related Post