Kai biudžetas tampa asmenine kišene
Lietuvos savivaldybės kasmet valdo milijardus eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Teoriškai – skaidriai, atskaitingai, visuomenės labui. Praktiškai – dalis tų lėšų išgaruoja taip tyliai, kad net patys mokesčių mokėtojai nesuvokia, kiek iš jų kišenės išimta. Štai septyni atvejai, kuriuos patvirtina vieši dokumentai, audito išvados ir oficialūs registrai.
1. Reprezentacinės išlaidos, kurios atrodo kaip šventė, ne darbas
Vilniaus miesto savivaldybė 2022 metais reprezentacinėms išlaidoms išleido daugiau nei 400 000 eurų. Dalis šios sumos – restoranų sąskaitos, viešbučiai ir „darbo vizitai” į užsienį, kurių ataskaitos viešai neprieinamos arba pateiktos tokia forma, kad realaus naudingumo įvertinti neįmanoma. Valstybės kontrolės audito išvadose ne kartą pažymėta, kad reprezentacinių išlaidų pagrindimas dažnai yra formalus – trūksta aiškaus ryšio tarp išlaidų ir konkrečių rezultatų.
2. Viešieji pirkimai be konkurso
Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis, nemaža dalis savivaldybių pirkimų vykdoma taikant supaprastintą procedūrą arba apskritai be konkurso – remiantis išimtimis, kurios įstatyme numatytos kaip kraštutinė priemonė. Kauno rajono savivaldybė 2021–2022 metais kelis kartus pirko paslaugas iš tų pačių tiekėjų, neskelbdama viešo konkurso. Oficialus paaiškinimas – „skubos aplinkybės”. Tačiau dokumentai rodo, kad kai kurie iš tų pirkimų buvo planuoti mėnesiais anksčiau.
3. Savivaldybių įmonės, kurios nuolat nuostolingos
Kelios savivaldybių valdomos įmonės metai iš metų dirba nuostolingai, tačiau finansavimas iš biudžeto nesustoja. Šiaulių miesto savivaldybės valdoma komunalinių paslaugų įmonė per trejus metus sukaupė beveik milijono eurų nuostolių – ir vis tiek gavo papildomą kapitalizaciją. Panašios situacijos fiksuotos Panevėžyje ir Klaipėdoje. Logika paprasta: įmonė negali bankrutuoti, nes tada savivaldybė prarastų kontrolę. Tad mokesčių mokėtojai moka už tai, kad valdžia išlaikytų įtakos svertus.
4. Konsultantų honorarai už darbus, kuriuos galėjo atlikti etatiniai darbuotojai
Vienas iš labiausiai paplitusių būdų „optimizuoti” biudžetą – samdyti išorinius konsultantus. Vilniaus rajono savivaldybė 2023 metais išleido apie 180 000 eurų teisinėms konsultacijoms, nors savivaldybėje dirba nuolatiniai teisininkai. Dokumentai rodo, kad dalis konsultantų darbų iš esmės dubliavo tai, ką jau darė etatiniai specialistai. Panašūs atvejai fiksuoti Alytuje ir Marijampolėje – ten konsultantai rengė strateginius dokumentus, kuriuos vėliau savivaldybės darbuotojai vis tiek turėjo perrašyti.
5. Renovacijos projektai, kurie kainuoja dvigubai daugiau nei planuota
Statybų ir renovacijos projektai – klasikinė vieta, kur pinigai dingsta labiausiai nepastebimai. Klaipėdos miesto savivaldybės finansuotas vienos mokyklos renovacijos projektas pradžioje buvo įvertintas 1,2 mln. eurų. Galutinė sąskaita – 2,4 mln. Oficiali priežastis: „nenumatyti darbai”. Valstybės kontrolės ataskaitose tokia formuluotė pasikartoja reguliariai – ir kiekvieną kartą ji reiškia tą patį: projektas buvo parengtas nekokybiškai arba sąmoningai neįvertintas, kad pradinė suma atrodytų priimtina.
6. Kultūros renginiai su neaiškia apskaita
Kultūra – jautri tema, nes kritikuoti ją sunku: kas gi prieš kultūrą? Tačiau kai kurios savivaldybės šią sritį naudoja kaip patogų buferį. Utenos rajono savivaldybė 2022 metais skyrė 95 000 eurų vietos kultūros renginiams, tačiau galutinės ataskaitos, kaip šie pinigai buvo panaudoti, viešai nepaskelbtos. Į informacijos prašymus savivaldybė atsakė pateikdama bendras suvestines be detalizacijos. Tai nėra neteisėta – bet tai tikrai nėra skaidru.
7. Darbo užmokestis vadovams, kurių funkcijos neaiškios
Savivaldybių administracijose egzistuoja pareigybės, kurių funkcijų aprašymai tokie platūs, kad faktiškai leidžia daryti bet ką – arba nieko. Pagal Valstybės tarnybos departamento duomenis, kelių savivaldybių vyriausiųjų specialistų ir patarėjų atlyginimai viršija 3 000 eurų per mėnesį, tačiau jų veiklos ataskaitos arba neprieinamos, arba pateiktos tokia abstrakčia forma, kad vertinti realų indėlį neįmanoma. Panevėžio miesto savivaldybėje 2021 metais buvo įsteigtos trys naujos pareigybės – lygiai prieš rinkimus. Po rinkimų jos liko.
Tai ne išimtys – tai sistema
Kiekvienas iš šių atvejų atskirai gali atrodyti kaip klaida, aplaidumas ar nesusipratimas. Bet kai tokie patys modeliai kartojasi skirtingose savivaldybėse, skirtingais metais ir skirtingose srityse – tai jau ne atsitiktinumas. Tai rodo sisteminę problemą: atskaitomybės mechanizmai egzistuoja popieriuje, bet praktikoje veikia silpnai. Visuomenė retai klausia, valdžia retai atsako, o pinigai toliau teka ten, kur patogiau – ne ten, kur reikia. Kol mokesčių mokėtojai nereikalaus konkrečių atsakymų į konkrečius klausimus, situacija nesikeis. Dokumentai yra vieši. Reikia tik juos skaityti.